Paaugliai nebeskaito. Bet tai ne jų kaltė.

Lietuvos ketvirtokai pagal skaitymo gebėjimus: pasaulio dešimtuke. Bet sulaukę aštuntos klasės skaitymo nebemėgsta. Ką daryti?

Šis tekstas — kitoks nei įprasti straipsniai publikuojami ugis.lt. Skaičiai tikri ir patikrinti šaltiniuose. Diagnozė ir sprendimo būdai vienok yra asmeninė straipsnio autoriaus nuomonė.

Vienuolikmečiai

2021 metais tarptautinis PIRLS tyrimas palygino ketvirtokų skaitymo gebėjimus 56 šalyse. Lietuva atsidūrė pasaulio dešimtuke: 552 taškai, aukščiausias rezultatas per visą mūsų dalyvavimo istoriją, vienoje gretoje su Suomija, Airija ir Singapūru![1] Oho, galime švęsti! Ar visgi ne?

Mat tame pačiame tyrime vaikų paklausė gerokai paprastesnio dalyko: ar tau patinka skaityti?

"Labai patinka" atsakė 22 proc. Lietuvos ketvirtokų. Tarptautinis vidurkis dvigubai didesnis, 42 proc. Iš 56 šalių atsidūrėme 51 vietoje. O "nepatinka" pasakė 30 proc.: beveik dvigubai daugiau nei pasaulio vidurkis.[1:1]

Pala pala, kaip? Mūsų vienuolikmečiai skaito kone geriausiai pasaulyje ir tuo pačiu kone labiausiai nemėgsta skaitymo? Kodėl?

Penkiolikmečiai

Penkiolikmečius matuoja kitas tyrimas: PISA. Išsamiai apie skaitymo įpročius jų klausta 2018 metais. Pasvarstykit patys, ko verti jų atsakymai:

  • 43 proc. Lietuvos penkiolikmečių savo malonumui neskaito nieko. Tarp vaikinų: 57 proc.[2]
  • 60 proc. sutinka su teiginiu "skaitau tik tada, kai privalau".[2:1]
  • Kas trečias mano, kad skaitymas — laiko švaistymas. Nuo 2009 metų taip manančių padaugėjo 11 procentinių punktų.[2:2]

2024 metais Kultūros ministerijos užsakytas tyrimas parodė, kad 14–18 metų paaugliai perskaito mažiausiai knygų iš visų amžiaus grupių: vidutiniškai 4,6 per metus. Šalies vidurkis 9,5. Vyriausioji karta įveikia 16,5.[3]

Kas ketvirtas Lietuvos penkiolikmetis nepasiekia bazinio skaitymo lygmens: neįveikia užduočių su vidutinio ilgio tekstais. Tarp vaikinų — beveik kas trečias.[4] Knygų retai ar visai neskaitantys penkiolikmečiai pagal rezultatus atsilieka nuo šalies vidurkio dešimtimis taškų![2:3]

Nesam mes tokie jau ypatingi

Visame pasaulyje vyksta tas pats, tik skirtingu greičiu. EBPO šalyse su teiginiu "skaitau tik jei privalau" 2000 metais sutiko maždaug trečdalis penkiolikmečių, 2018-aisiais — jau pusė.[5] JAV vaizdas dar aiškesnis: aštuntojo dešimtmečio pabaigoje kasdien knygą ar žurnalą skaitė apie 60 proc. abiturientų, 2016 metais — 16 proc.[6]

Jau žinau, ką galvojate, taigi kaltas telefonas, Tiktokas, ar dar kas nors modernaus. Ech, ta išlepusi naujoji karta. Bet su tuo niekaip negaliu sutikti. Prieš paauglį: ne šiaip ekranas. Tai dešimčių tūkstančių gabiausių planetos protų kasdien tobulinamas dėmesio aparatas, sukurtas taip, kad laimėtų prieš bet kokį kitą užsiėmimą. Ir jis laimi ne tik prieš paauglius: suaugusiųjų, laisvą dieną skaitančių savo malonumui, dalis JAV per dvidešimt metų susitraukė nuo 28 iki 16 proc.[6:1] Nesąžininga kaltinti penkiolikmetį silpna valia, kai patys pralaimime tam pačiam aparatui.

Kodėl dėl to verta kovoti

Galbūt galvojate, kad nieko čia tokio, skaitymas, tai tiesiog dar viena laisvalaikio forma, kurią pakeitė kitos? Vėl kategoriškai nesutinku :)

Ilgas tekstas nepakeičiamas. Mokiniai, skaitantys knygas popieriuje, skaitymo teste lenkia knygų neskaitančius bendraamžius 49 taškais, net atsižvelgus į šeimos socialinę padėtį. Skaitantys tik ekranuose: vos 15 taškų.[5:1]

Knygos yra kalbos koncentratas. Vaikiškose knygose retų žodžių daugiau nei suaugusiųjų televizijos laidose ar universitetą baigusių žmonių pokalbiuose.[7] Daug skaitantis vaikas per metus knygose sutinka apie du milijonus žodžių; mažai skaitantis: vos kelis tūkstančius.[7:1] Ploju katutes, jei planuojate kompensuoti šį skirtumą pokalbiais prie pietų stalo, bet, manau, patys suprantate, kaip tai sunku.

Meilė skaitymui nusveria viską. Dar pirmasis PISA tyrimas parodė įdomų reiškinį: skurdžiausių šeimų vaikai, mėgstantys skaityti, lenkia turtingiausių šeimų vaikus, kurie skaitymo nemėgsta — 540 taškų prieš 491.[8] Skirtumas ne visai valandose, EBPO skaičiavimu, svarbiausia ne kiek laiko vaikas skaito, o ar skaito kasdien.[9]

Kur visgi klystame?

Išskirčiau penkias didžiausias klaidas:

Skaitymą paverčiame atsiskaitymu. Privalomas sąrašas, atsiskaitymo terminas, aptarimas, pažymys. Praeitą lapkritį gavau netikėtą pranešimą, jog viena iš mano garsintų knygų per kelias savaites perklausyta netoli dešimties tūkstančių kartų. Tiesa, knyga keista, teatrinis "Antigonės" atlikimas, viso labo penkiasdešimt minučių. Tuo tarpu mano garsintos sunkiasvorės knygos, kaip "Didysis Getsbis" ar "Procesas", surenka vos pusę tiek per metus! Manau, klausimų, kas čia nutiko, jau niekam nebekyla ;)

Baigiame skaityti balsu per anksti. Vos vaikas pramoksta pats skaityti, ar skaitome jam toliau? Pažiūrėkime jo akimis: baigėsi pats jaukiausias dienos ritualas - tarsi bausmė už tai, kad jis išmoko raides. Keista bausmė. Beje, kasdien mažyliams skaitančių tėvų per trejus metus sumažėjo nuo 53 iki 39 proc.[10]

Saugome "rimtos literatūros" vartus. Teko galbūt girdėti, jog komiksai tai "ne knygos". Fantastika: "šlamštas". Audioknygos "nesiskaito". Kiekvienas toks teiginys siunčia vaikui žinutę, jog tai, kas tave iš tikrųjų traukia, yra nevertinga. Ir dar norime kad meilė gimtų savaime.

Matuojame ne tą reikalą. Puslapiai per vasarą ar perskaitytų knygų skaičius yra bene pagrindinis matas. Bet greitis ir kiekis yra meilės pasekmė, o ne priežastis.

Moralizuojame apie telefoną, bet paliekame jį ant stalo. Galima pamokslauti apie stiprios valios naudą visą dieną. Bet valia - yra viso labo biocheminis procesas, tolydžio senkantis mums visiems per dieną. Jei aštuntą vakaro telefonas bus po ranka... manau, pratęsti nereikia.

Tai ką gi daryti?

Nesiūlau nieko revoliucinio, anaiptol.

Perstatykite tikslą. Ne "kad perskaitytų", o "kad norėtų". Kiekvieną sprendimą tikrinkite šiuo klausimu: ar po jo vaikas norės skaityti labiau, ar mažiau? Privaloma knyga per prievartą: minusas. Neprivaloma, už kurios užsikabino, — pliusas, kad ir kokia "nerimta" būtų ta knyga.

Atiduokite pasirinkimą. Vienas iš nedaugelio dalykų, patikrintų eksperimentu: faktas, kad knygą išsirinkai pats, didina skaitymo malonumą.[11] Serijiniai komiksai, knygos apie žaidimus ar krepšinį, viską galima skaityti. Per lengvų knygų nebūna. Būna tik knygos, prie kurių vaikas grįžta savo noru.

Svarbiau skaityti kasdien, nei daug. Penkiolika minučių kasdien pranoksta valandą sekmadienį. Įprotis vystosi rutinoje: ta pati vieta, tas pats laikas, knyga ant pagalvės. O telefonas nakčiai: būtinai kitame kambaryje.

Skaitykite patys! PIRLS duomenys itin tiesmuki: skaitymą mėgstančių tėvų vaikai surenka 589 taškus, nemėgstančių — 544.[1:2] Vaikas nepatikės, kad skaitymas yra gyvenimo dalis, jei namuose skaito tik jis vienas. Ir neskubėkite baigti skaitymo balsu: jis gali gyvuoti dar ilgai po to, kai vaikas pramoksta skaityti pats.

Rūpinkitės paauglio tapatybe. Penkiolikmečio neprisijaukinsi "vertinga klasika". Bet galbūt prisijaukinsi knyga apie tai, kas jam iš tikrųjų rūpi, kad ir kas tai būtų.

Kuo čia dėtas ugis.lt?

Ugio mokyklėlė šiandien moko skaityti 4–7 metų vaikus. Bet žinote, jei mūsų išmokytas vaikas, būdamas penkiolikos, tyrėjams atsakinės "skaitau tik kai privalau"...

Todėl ilgoji kryptis: ne vien mokymas. Nuo maždaug septynerių skaitymo lygį lemia nebe pratybos, o apimtis ir pastovumas: ar vaikas skaito daug ir ar savo noru. Tad mokymą pakeiskime pastoviu rūpesčiu: pagalba renkantis knygas, išlaikant įprotį. Apie tai dar būtinai rašysiu.

O jei jūsų vaikui dabar ketveri ar šešeri: jūs pačiu laiku. Meilė skaitymui sodinama būtent dabar, kol niekas už skaitymą dar nerašo pažymių.

  1. PIRLS 2021 ataskaita — ŠMSM/NŠA, 2023; požiūrio į skaitymą duomenys — 6.15 lentelė, tarptautinis palyginimas — oficiali PIRLS suvestinė. ↩︎ ↩︎ ↩︎

  2. EBPO PISA 2018 ataskaita — NŠA; skaitymo malonumo ir įpročių duomenys — 6 skyrius. ↩︎ ↩︎ ↩︎ ↩︎

  3. Tyrimas apie Lietuvos gyventojų skaitymo įpročius — LR kultūros ministerijos užsakymu, 2024. ↩︎

  4. EBPO PISA 2022 ataskaita — NŠA. ↩︎

  5. 21st-Century Readers: Developing Literacy Skills in a Digital World — EBPO, 2021. ↩︎ ↩︎

  6. Bone ir kt., iScience, 2025 — JAV laiko panaudojimo tyrimo analizė; abiturientų eilutė — ten cituojamas Twenge ir kt. 2019 m. darbas. ↩︎ ↩︎

  7. What Reading Does for the Mind — Cunningham & Stanovich, American Educator, 1998. ↩︎ ↩︎

  8. Reading for Change: Performance and Engagement across Countries — EBPO, 2002 (PISA 2000 duomenys). ↩︎

  9. Do students today read for pleasure? — EBPO, PISA in Focus Nr. 8, 2011. ↩︎

  10. LNB ankstyvojo skaitymo tyrimas — Lietuvos nacionalinė biblioteka, 2024. ↩︎

  11. Bains, Spaulding, Ricketts & Krishnan, 2025 — Quarterly Journal of Experimental Psychology: pats knygos pasirinkimas didina skaitymo malonumą (du eksperimentai). ↩︎