Kartojimas su pertraukomis: kodėl vaikas išmoksta daugiau, kai truputį pamiršta

Dvi pirmokų klasės, tas pats metodas, tos pačios šešios minutės per dieną. Vienoje pažanga buvo šešis kartus didesnė.

Eksperimentas, nuo kurio būtina pradėti

2005 metais trys britų tyrėjai atliko kai ką labai paprasto. Dviejose Anglijos mokyklose jie paprašė mokytojų pakeisti vieną vienintelį dalyką: ne tai, ko moko, ir ne tai, kaip moko, o viso labo kada.[1]

Abi pirmokų klasės mokėsi tos pačios fonikos pagal tą pačią programą. Abi gaudavo lygiai po šešias minutes per dieną. Tik viena klasė tas šešias minutes gaudavo iš karto, vienu seansu. Kita trimis atskirais dviejų minučių seansais, išbarstytais per dieną. Na ir taip dvi savaites. Paskui abi klasės buvo patikrintos.

Išbarstytų seansų klasė pagerėjo 8,3 balo. Vieno ilgo seanso klasė 1,3 balo. Daugiau nei šešis kartus mažiau!! Kas gi čia vyksta? Šis reiškinys yra vienas geriausiai patvirtintų dalykų visoje mokymosi psichologijoje, ir jo esmė nuostabi:

Kad vaikas ką nors išmoktų ilgam, jam reikia truputį tai pamiršti, o po to prisiminti iš naujo.

Užmiršimas nėra priešas

Dar 1885 metais Hermanas Ebbinghausas išmatavo, kaip greitai pamirštama: staigus kritimas iškart po mokymosi, paskui kritimas lėtėja. 2015 metais olandai eksperimentą pakartojo ir gavo praktiškai tokią pačią kreivę.[2]

Iš to labai lengva pasidaryti paprastą išvadą. Norint įveikti užmiršimą, tereikia kartoti kuo dažniau.

Bet ne viskas taip paprasta. Kiekvieną kartą, kai kas nors prisimenama po to, kai jau spėjo prigesti, kreivė tampa plokštesnė: kitą kartą pamiršti užtruks ilgiau. BET jei kartojama tuoj pat, kol dar šviežia, prisiminti nereikia jokių pastangų — ir kreivė beveik nepasikeičia.

Būtent todėl mokymasis, kuris atrodo sunkesnis, dažnai duoda daugiau nei tas, kuris jaučiasi lengvas. Psichologai Robertas ir Elizabeth Bjorkai tai vadina "naudingais sunkumais".[3] Taigi šiandien gali atrodyti jog vaikas puikiai moka raidę "M" (nes ką tik atpylė ją penkis kartus!). O rytoj jis jos neatsimena visai.

"Bet mano vaikas dar toks mažas"

Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose Thomas Toppino su kolegomis tą patį efektą rado visose amžiaus grupėse, įskaitant ikimokyklinukus.[4] O to paties britų tyrimo pirmoji dalis patikrino tiesiogiai: 119 dalyvių penkiose amžiaus grupėse nuo penkiamečių iki suaugusiųjų. Ilgesni tarpai padėjo visiems, ir skirtumo tarp amžiaus grupių nebuvo.[1:1]

Vadinasi, penkiamečiui tarpas naudingas lygiai taip pat, kaip suaugusiam. Nereikia jam nieko "palengvinti" kartojant dažniau.

2012 metais Vlach ir Sandhofer mokė 36 vaikus apie mitybos grandines: keturios penkių minučių pamokėlės, tik skirtingai išdėstytos, testas po savaitės. Paprastų klausimų rezultatas pagerėjo nedaug — bet ten, kur reikėjo suprasti principą ir pritaikyti jį naujoje situacijoje, skirtumas buvo dramatiškas:[5]

Mokymosi grafikas Pažanga (iš 4 balų)
Visos 4 pamokėlės vieną dieną +0,25
Po 2 pamokėles per dvi dienas +0,91
Po 1 pamokėlę keturias dienas +2,16

Žinoma, nuostabiausias dalykas šiame teste: jis testavo ne atmintį o supratimą. Taigi metodas veikia įvairiapusiškai!

"Šiek tiek išbarstyti" neveikia

Na, bet niekas gi ir taip nemoko vaiko raidės dvidešimt kartų iš eilės. Realus pasirinkimas kitoks: du kartus per savaitgalį ar po truputį kasdien?

Tie patys britų tyrėjai įvedė trečią sąlygą: kartojimai eina poromis, o tarp porų paliekamas tarpas. Tai artimiausia tam, kaip iš tikrųjų mokoma namuose.

Rezultatas keistas: vaikams grupuotas kartojimas davė lygiai tiek pat, kiek kartojimas iš eilės.[1:2] Tą patį rado ir Vlach su Sandhofer: "dvi pamokėlės pirmadienį ir dvi antradienį" statistiškai nesiskyrė nuo "visos keturios pirmadienį".[5:1]

Pusvalandis šeštadienį ir pusvalandis sekmadienį: tai ne išdėstytas mokymasis. Kas tai? Na, viso labo valanda su nakties pertrauka. Dešimt minučių kasdien duos daug daugiau.

O koks tada turi būti idealiausias tarpas? Kiek mažiau svarbus, nei atrodo. Didžiausiame šios srities tyrime paaiškėjo, kad optimalus tarpas priklauso nuo to, kiek ilgai norite prisiminti: maždaug 10–20 % to laiko.[6] Tad jei norite ką nors prisiminti metus į priekį, kartoti reiktų kas keliasdešimt dienų. Taip pat svarbu, kad pirmas pakartojimas nebūtų iš karto.[7] Tikslaus grafiko nereikia. Užtenka nedaryti visko iš karto ir grįžti rytoj, o paskui dar po kelių dienų.

Kaip tai atrodo mokantis skaityti

Skaitymas atminčiai yra gana kompleksiškas: apie 30 raidžių ir jų garsų, šimtai skiemenų ir augantis žodžių sąrašas. Klaida, kurią lengva padaryti: laikyti raidę "išmokta" ir daugiau prie jos negrįžti. Raidė, išmokta rugsėjį ir nematyta iki lapkričio, lapkritį bus pusiau užmiršta.

O kiek kartų reikia grįžti? Mastelį duoda 2022 metų Sidnėjaus tyrimas: keturmečiai per pusvalandžio užsiėmimą mokėsi vos dviejų raidžių garsų, ir po kelių valandų teisingai ištarė maždaug 53 % jų.[8]

Tas pats galioja ir žodžiams.[9] Todėl perskaityti tą pačią trumpą knygelę penkis kartus per savaitę yra vertingiau nei penkis kartus per vieną vakarą. Ir daug maloniau :)

Ką daryti namuose

Prieš sąrašą: viena "smulkmena". Jei ši metodologija tai taip gerai žinoma, kodėl beveik niekas taip nedaro? Na, mes suaugusieji patys turime tvirtą (ir labai klaidingą!!) įsitikinimą, jog mokytis viską iš karto efektyviau. Tiesiog taip įpratome mokykloje ar universitetuose. Dažnai per paskutinę naktį :). Bet maži vaikai šito įsitikinimo neturi.[10] Nepamirškime, kad šiais laikais mokymasis visą gyvenimą yra itin naudingas. Labai svarbu teisingus mokymosi įpročius formuoti nuo pat mažumės. Taigi, patarimų sąrašas:

  • Trys po tris minutes, o ne kartą penkiolika. Prieš pusryčius, po pietų, prieš miegą. Tai vienintelis pakeitimas, kurį padarė britų tyrimas.

  • Pradėkite nuo vakarykščio, ne nuo naujo. Pirmas klausimas apie tai, kas buvo vakar. Jokiu būdu nestartuokite nuo naujos medžiagos.

  • Neišbraukite išmoktos raidės. Grįžkite prie jos po savaitės, paskui po mėnesio. Išmokta raidė nėra baigtas darbas. Ji tiesiog perėjo į retesnį sąrašą.

  • Maišykite. Dvi jau žinomos ir viena nauja: daug geriau nei trys naujos.

  • Naudokitės miegu. Trumpas pakartojimas prieš dienos miegą ar prieš naktį nėra sugaištas laikas: tame pačiame Sidnėjaus tyrime miegas padėjo atpažinti raides naujuose žodžiuose, ir pranašumas išliko kitą dieną.[8:1]

  • Neturi būti per lengva. Naudingiausia riba yra ten, kur truputį reikia pagalvoti, bet dar pavyksta.

Ir dar: tai, kaip kartojama, keičia rezultatą ne mažiau nei tai, kada. Bet apie tai - kitame straipsnyje: klausk, o ne rodyk.

Ugio mokyklėlė, kaip darome mes?

Visa Ugio Mokyklėlė sukasi apie šitą pagrindinį (nors ir ne vienintelį!) principą: svarbiausia ne raidžių skaičius, ne žaidimų kiekis, o tai, kada kuri raidė grįžta.

Matot, vienam vaikui reikia sekti apie 30 raidžių, šimtus skiemenų ir augantį žodžių sąrašą; Nė vienas tėvas to galvoje išlaikyti negali, o mokytoja su dvidešimt keturiais vaikais juo labiau. Tai vienas iš nedaugelio dalykų, kuriuos kompiuterinė programa daro daug geriau už žmogų. Na, nes ji tai tikrai nepamiršta :)

Būtent tai ir išnaudojame iki maksimumo. Kiekviena raidė turi savo atskirą grafiką, ir yra primenama būtent tada, kada tai sukeltų didžiausią naudą. Skiemenis traktuojame taip pat (kol jų skaičius neišauga, tada pradedame juos grupuoti).

  1. Distributed and massed practice: from laboratory to classroom — Seabrook, Brown & Solity, Applied Cognitive Psychology, 2005, 19(1), 107–122. 1 eksperimentas: 119 dalyvių penkiose amžiaus grupėse (nuo 5 m. 6 mėn. iki suaugusiųjų), tarpo efektas be sąveikos su amžiumi (F(12,342)=0,88, p=0,57) ir be sąveikos su darbinės atminties apimtimi. 2 eksperimentas: grupuotas kartojimas vaikams nesiskyrė nuo kartojimo iš eilės (0,70 prieš 0,70; tolygiai išbarstytas 1,15). 3 eksperimentas: 34 pirmokai (vid. 5 m. 6 mėn.), po 12 vaikų lyginamosiose grupėse, dvi savaitės, trys 2 min. seansai per dieną prieš vieną 6 min. seansą; pažanga 8,3 prieš 1,3 balo, t(22)=3,05, p<0,01. ↩︎ ↩︎ ↩︎

  2. Replication and Analysis of Ebbinghaus' Forgetting Curve — Murre & Dros, PLOS ONE, 2015, 10(7), e0120644. ↩︎

  3. Introducing Desirable Difficulties Into Practice and Instruction — Bjork & Bjork. Naudingų sunkumų samprata ir atminties "įrašymo" bei "pasiekiamumo" skirtis: šviežiai pakartotas dalykas lengvai pasiekiamas, todėl atrodo išmoktas, bet giliausiai įrašomas tada, kai pasiekiamumas jau buvo nukritęs. ↩︎

  4. The effect of spacing repetitions on the recognition memory of young children and adults — Toppino, Kasserman & Mracek, Journal of Experimental Child Psychology, 1991, 51, 123–138; taip pat Toppino, Bulletin of the Psychonomic Society, 1993, 31, 27–30 (ikimokyklinukų laisvasis atgaminimas). ↩︎

  5. Distributing Learning Over Time: The Spacing Effect in Children's Acquisition and Generalization of Science Concepts — Vlach & Sandhofer, Child Development, 2012. N=36, 5,4–7,7 metų; keturios ~5 min. pamokėlės; testas praėjus savaitei. Sudėtingo apibendrinimo pokytis: sutelkta +0,25, grupuota +0,91, išbarstyta +2,16 (iš 4); F(2,33)=15,10, p<0,001. ↩︎ ↩︎

  6. Spacing Effects in Learning: A Temporal Ridgeline of Optimal Retention — Cepeda, Vul, Rohrer, Wixted & Pashler, Psychological Science, 2008, 19, 1095–1102. Daugiau nei 1350 dalyvių; optimalus tarpas — apie 10–20 % norimo prisiminimo laiko. Platesnė bazė: Cepeda ir kt., Psychological Bulletin, 2006 — 839 palyginimai iš 317 eksperimentų. ↩︎

  7. Expanding Retrieval Practice Promotes Short-Term Retention, but Equally Spaced Retrieval Enhances Long-Term Retention — Karpicke & Roediger, Journal of Experimental Psychology: LMC, 2007. Ilgėjantys tarpai geresni, kai testas iškart; vienodi — kai testas vėliau. Svarbiausia, kad pirmas pakartojimas nebūtų iš karto. ↩︎

  8. Nap effects on preschool children's learning of letter-sound mappings — Wang, Nation, Gaskell, Robidoux, Weighall & Castles, Child Development, 2022. 32 vaikai (vid. 4 m. 3 mėn.), po 2 raidžių garsus per ~30 min. užsiėmimą; tos pačios dienos ištarimo tikslumas 53 %; miego nauda perkėlimo užduotyje p=0,015, išliko ir kitą dieną. ↩︎ ↩︎

  9. The effects of spacing and massing on children's orthographic learning — Wegener, Wang, Beyersmann, Nation, Colenbrander & Castles, Journal of Experimental Child Psychology, 2022, 214, 105309. N=37, vid. 8 m. 7 mėn.: pasikartojantys išbarstyti žodžiai įsimenami geriau nei einantys keturis kartus iš eilės. ↩︎

  10. To mass or space? Young children do not possess adults' incorrect biases about spaced learning — Vlach, Bredemann & Kraft, Journal of Experimental Child Psychology, 2019, 183, 115–133. N=109 vaikų (2–10 m.) ir suaugusiųjų grupė. ↩︎